Investuotojai ir finansų analitikai vardija obligacijų privalumus bei trūkumus. Jie komentuoja, kada ir kokias obligacijas verta įtraukti į investicinį portfelį, kur jų įsigyti ir kokios grąžos galima tikėtis.
Kodėl investuotojai renkasi obligacijas?
Deimantė Zakarauskaitė, INVL Šeimos biuro investicijų analitikė, pastebi, kad obligacijos traukia investuotojus ne tik stabilumu, bet ir maža koreliacija su kitomis turto klasėmis. „Profesionaliame portfelio valdyme jos pasirenkamos ne tik dėl absoliučios grąžos, bet ir dėl gebėjimo sumažinti bendrą portfelio svyravimą bei apsaugoti investuotojo emocijas per rinkos pokyčius“, – sako analitikė. Tie, kurie pakelia didesnius svyravimus, gali daugiau lėšų skirti akcijoms ar kitoms rizikingesnėms turto klasėms, o norintiems mažesnės rizikos – vertėtų portfelyje turėti didesnę dalį obligacijų.
Kaip atsirinkti obligacijas?
Pasak D. Zakarauskaitės, obligacijų atranka prasideda nuo aiškaus portfelio tikslo – ar siekiama stabilaus pajamingumo, kapitalo išsaugojimo ar diversifikacijos nuo akcijų rizikos. Pirmiausia vertinamas makroekonominis kontekstas – palūkanų normų ciklas, infliacijos tendencijos ir centrinių bankų signalai. Tai padeda nuspręsti, ar rinktis trumpesnės, ar ilgesnės trukmės obligacijas.
Tuomet vertinama emitento kokybė: kredito reitingas, finansinis stabilumas, skolos lygis, sektoriaus dinamika. Aukšto reitingo obligacijos suteikia mažesnį pajamingumą, bet didesnį stabilumą. Žemesnio reitingo obligacijos gali duoti didesnę grąžą, tačiau jų rizika – taip pat didesnė.
Vertinant obligacijas, svarbu atsižvelgti į:
– Kredito riziką – emitento gebėjimą vykdyti įsipareigojimus;
– Trukmę – kuo ji ilgesnė, tuo obligacija jautresnė palūkanų normų pokyčiams;
– Pajamingumą – ar siūloma grąža kompensuoja riziką;
– Užstatą – ar turtas, įkeičiamas kaip garantija, yra realus ir lengvai parduodamas.
Obligacijų grąža
Vilius Agintas, „Pan Baltic Private Debt“ fondo valdytojas, sako, kad obligacijų grąža priklauso nuo rizikos: įmonių obligacijos dažnai siūlo 6–12 % metinę grąžą, o valstybių – žemesnę. „Vidutinė grąža iš mano portfelyje esančių įmonių obligacijų siekia apie 10 % per metus. Tai leidžia užtikrinti pastovius pinigų srautus ir diversifikuoti riziką“, – sako V. Agintas.
Jo teigimu, obligacijos padeda subalansuoti investicinį portfelį. Jis dažniausiai investuoja į 1–3 metų trukmės įmonių obligacijas, kurios generuoja fiksuotas arba kintamas palūkanas.
Pagrindiniai obligacijų privalumai:
– Fiksuotos arba kintamos palūkanos užtikrina stabilias pajamas;
– Obligacijų turėtojai turi pirmenybę prieš akcininkus įmonei bankrutavus;
– Grąža yra prognozuojama, jei obligacijos laikomos iki išpirkimo;
– Galima pasirinkti pagal investavimo laikotarpį;
Jos padeda subalansuoti portfelį ir sumažinti riziką.
Kur įsigyti obligacijų?
V. Agintas teigia, kad obligacijų galima įsigyti per bankus, licencijuotas finansų maklerio įmones ar investavimo platformas. „Renkantis tarpininką svarbu įvertinti jo reguliacinį statusą, patikimumą, prieigą prie rinkų ir taikomus mokesčius. Patikimumą didina tai, jei tarpininkas prižiūrimas Lietuvos banko ar kitos ES priežiūros institucijos“, – sako jis. Maklerio įmonės ir investavimo platformos dažnai suteikia platesnę prieigą prie skirtingų rinkų ir emitentų, taip pat įrankius obligacijų rizikai įvertinti.
Investicijų rizikos
Pasak D. Zakarauskaitės, obligacijų vertei didelę įtaką daro ekonominis ciklas. Kai palūkanų normos kyla, anksčiau išleistų obligacijų vertė krenta. Jei investuotojas planuoja laikyti obligacijas iki išpirkimo, trumpalaikiai kainų svyravimai nėra svarbūs. Tačiau verta įvertinti pagrindines rizikas:
– Kredito rizika – emitento nemokumo tikimybė;
– Infliacijos rizika – kai obligacijos grąža mažesnė nei infliacija;
– Likvidumo rizika – galimybė sunkiai parduoti obligaciją už norimą kainą;
– Termino rizika – ilgesnio laikotarpio obligacijos jautresnės palūkanų pokyčiams.
