Su 6% palūkanų obligacijų siūlymu į kapitalo rinką ateinantys latvių optikos verslo senbuviai užsimena ir apie pirminį viešą akcijų siūlymą (IPO) ateityje. Kaip jau skelbta, viešą obligacijų siūymą iki birželio 17 d. įgyvendina Latvijos regos priežiūros bendrovė „OC Vision“.
Emitentė sieks 4 metams pasiskolinti 10 mln. Eur siūlydama 6% metines palūkanas, kurias žada mokėti kas ketvirtį. Emitentė investuotojams pasiūlys 100.000 vnt. 100 Eur nominalios vertės pirmenybinių užtikrintų (angl. senior secured) obligacijų. Siūlomos obligacijos yra užtikrintos „OC Vision“ ir valdomų įmonių Latvijoje ir Lietuvoje turto įkeitimu.
Kovenantų sąraše emitentė pasižada užtikrinti, kad pirmais metais po emisijos išleidimo nuosavo kapitalo koeficientas nenukris žemiau 15%, antrais metais – 17%, vėliau – 20%. Grynosios skolos ir EBITDA santykį žadama išlaikyti ne didesnį kaip 4x, palūkanų padengimo koeficientą išlaikyti ne mažesnį kaip 1,4x. Emitentė pasilieka teisę išpirkti obligacijas pirma laiko bet kada po emisijos išleidimo, nesumokant premijos. Per 6 mėnesius po obligacijų išleidimo jas žadama listinguoti „Nasdaq“ alternatyviojoje rinkoje „First North“.
Optikos verslo senbuviai
Pritrauktas lėšas bendrovė panaudos refinansuoti esamiems įsipareigojimams, finansuoti galimiems įsigijimams bei inovacijoms. Iš planuojamų pritraukti 10 mln. Eur 7 mln. Eur nukeliaus refinansuoti paskolai, kurią suteikė „Altum Capital Fund“, kuria prieš tai buvo refinansuoti įsipareigojimai „Swedbank“ ir „BPM Mezzanine Fund“. „OC Vision“ veikia nuo dešimtojo dešimtmečio pradžios. Emitentė užsiima trijų rūšių veikla: teikia akių priežiūros ir klausos sprendimus su „Vision Express“ , „Optioka Lornete“, „Vizionette“ ir „Optio“ prekių ženklais, valdo e. komercijos platformą „Dr. Lensor “, užsiima didmenine prekyba Latvijoje ir Lietuvoje su prekių ženklu „Opptica“.
„Didžiausia veiklos linija yra akių rūpybos sprendimai – tai yra optikos parduotuvės. Antra – e. komercijos platformos, kurios yra viena sparčiausiai augančių šakų procentine išraiška. Verslo ir B2B sprendimų segmentas yra labai geras, skirtas teikti optiniams instrumentams ir įrankiams kitoms optikoms, ligoninėms, privačioms klinikoms, daktarams, – vebinare investuotojams verslą pristatė Tomas Dzenis, „OC Vision“ vadovas. – Mus nuo kitų skiria tai, kad turime seniai veikiančią inžinierių komandą. Taigi ne tik prekiaujame, bet ir teikiame sprendimus, priežiūrą.“ Emitentė su 77 parduotuvių tinklu Latvijoje ir Lietuvoje užima 24% rinkos dalies Baltijos šalyse. Per veiklos istoriją plėtėsi įgyvendindama įsigijimus, kuriems panaudoti planuoja ir dalį obligacijomis pritrauktų lėšų.
„Matome, kad Lietuvoje norime plėstis į regionus. Tai yra dalis mūsų platesnės strategijos. Latvijoje taip pat yra potencialo keliuose miestuose, kuriuose norime augti. Dėl Estijos turime planų, bet artimiausioje ateityje norime augti šiose dviejose rinkose “ – sakė T. , Dzenis. Tiesa, obligacijų prospekte konstatuojama, kad optikos paslaugų segmentas jau yra pripildytas, ir tai gali lemti aršią konkurenciją dėl rinkos dalies. „COVID, karas, geopolitika, muitai – bet mes turime stiprią vadybą, galime suprasti, kaip prisitaikyti, kaip prognozuoti ir ką daryti su verslu“ , – investuotojus tikino T. Dzenis. Praėjusiais metais emitentė gavo 36 mln. Eur pajamų ir uždirbo 2,2 mln. Eur EBITDA pelno. Pastarieji rodikliai buvo geresni nei 2023 m., kai emitentės pelningumą neigiamai paveikė infliacija ir augantys darbuotojų atlyginimai. „Turime labai sveiką bendrojo pelno maržą – 63–64%. Ir jeigu išimsime didmeninę prekybą, būtų dar didesnė. Tai labai stiprus pagrindas mūsų verslui“ – vadovui vebinare , antrino Gatis Kokinas, „OC Vision “ valdybos narys. Pernykštis grynosios skolos ir EBITDA santykis siekė 1,8x, nuosavo kapitalo koeficientas 27%. Tiesa, vebinaro dalyviai pastebėjo, kad bendrovė kovenantuose pasižadėjo dėl kur kas prastesnių skolos rodiklių išlaikymo, nei yra šiuo metu. Anot vadovo, nurodyti grynosios skolos ir EBITDA kovenantai atitinka rinkos „standartus – ar tai būtų bankų paskolos, ar obligacijos “.
„Jeigu vykdysime M&A transakciją, tuomet gali būti laikotarpių, kai negalėsime turėti didelio kapitalo koeficiento. Todėl nusimatome galimybę šiems ir kitiems metams turėti kiek mažesnį kapitalą, – sakė G. Kokinas. – Tai iš tikrųjų atspindi mūsų verslo rizikos profilį. Mes dirbame nuo 90-ųjų pradžios, mes perėjome daugybę krizių, matome, kad optikos rinka ne tokia jautri recesijoms ir BVP pokyčiams, kaip kiti verslai. Taigi esame atsparesni.“ Užtikrinimo priemone obligacijų investuotojams siūlomas emitento ir kontroliuojamų bendrovių – SIA „Vision Express Baltija “ ir UAB „Vision Express “ – turtas. Latvijoje įkaitu pateikiamas antrinis emitento turto įkeitimas, pirminis kontroliuojamos įmonės Latvijoje turto įkeitimas ir pirminis NT Latvijoje įkeitimas. Obligacijų investuotojams siūlomas pirminis bendrovės Lietuvoje turto, įskaitant NT, įkeitimas. Tiesa, pirminis emitento turto įkeitimas 1 mln. Eur sumai yra patikėtas banko garantiją suteikusiam „Swedbank“.
„Su „Swedbank“ mes turime banko garantiją ir laikomės šios įkeitimo, nes norime toliau dirbti su banko garantijomis. Būtų didelis darbas pakeisti įkaitą “ ,– argumentavo T. Dzenis. „Didžioji dalis lėšų skiriama skoloms refinansuoti, o daugiau nei pusė nuosavo kapitalo sudaryta iš turto pervertinimo “ , – sako Vilius Agintas, „Novus Asset Management“ fondų valdytojas, besdamas į balansą, kuriame matyti, kad iš 4,43 mln. Eur nuosavo kapitalo 2,4 mln. Eur sudaro NT pervertinimo atneštas efektas. Per mažos palūkanos Žiūrėdamas į bendrovės veiklos pobūdį ir finansinę struktūrą, investicijų valdytojas siūlomą 6% kuponą apibūdina kaip „konservatyvų“. „Nors emisija formaliai užtikrinta pirmos eilės įkeitimais Latvijos ir Lietuvos NT bei antrinių įmonių turtu, dalis užtikrinimo yra paskesnės eilės, o įkeisto turto likvidumas nėra aukštas. Finansiniai kovenantai išlieka gana silpni, o veikla pasižymi sezoniškumu “ – , argumentuoja V. Agintas.
Su 6% palūkanų pasiūlymu atėjęs skolintas emitentas pakėlė ne vieną antakį kapitalo rinkoje. Optikos verslų valdytoja bando pasiskolinti nežymiai brangiau nei Estijos valstybinė energetikos bendrovė „Eesti Energia“ , neseniai išleidusi obligacijų emisiją mažmeniniams investuotojams su 5% palūkanomis, ar „Akropolis Group“, neseniai išleidusi 350 mln. Eur žaliųjų obligacijų emisiją su 6% palūkanomis. „5,5–6% rėžis yra paliktas tikrai ultrakokybiškiems vardams, ir aš nei su emitentu („OC Vision“– VŽ), nei jo atstovais nesutinku dėl 6%. Manau, kad bent jau 7% galėjo pasiūlyti. Mano akimis, tai nėra labai teisinga kainodara“ – , „Verslo žinioms“siūlymą komentuoja Tautvydas Marčiulaitis, investicijų valdymo įmonės „Milvas“ fondų valdytojas. Emitentas siūlomas palūkanas grindžia esą žinomumu, veiklos istorija, įkeitimu, o tai šias obligacijas daro kone prilygstančias banko finansavimui. „Mes esame bendrovių grupė, kurią finansuoja bankai. Mes siūlome užtikrintas obligacijas, įkeistas NT portfeliu. Antra, mes, kaip obligacijų emitentas, esame unikalūs obligacijų rinkoje šiuo metu, – į „Verslo žinių“ klausimą vebinare, kaip atkeliavo iki 6% skaičiaus, atsakė T. Dzenis. – Bankų sektoriuje mes, labai tikėtina, pasiskolintume su mažesnėmis palūkanomis, bet bankų instrumentai reikalauja tam tikros amortizacijos, o tai labiau slegia pinigų srautus ir reiškia, kad galima investuoti mažiau. Mes, kaip bendrovių grupė, augame ir investuojame, todėl renkamės obligacijas. “Sumažėjusių palūkanų normų aplinka irgi esą neatveria sąlygų bendrovei siūlyti tokias palūkanas, motyvuoja T. Marčiulaitis. „Žinoma, palūkanos mažėja, bet tai yra 4 proc. punktų premija. Jeigu prisiminsime nulinių palūkanų aplinką, tai už 4% mažai kas skolinosi. Tikrai kokybiški emitentai duodavo tarp 5% ir 6%. Tad ir čia man norėtųsi 5–6% premijos, jeigu įvertinsime, kad labai kokybiškas daiktas, – sako fondų valdytojas. – Manau, kad, kaip ir buvo kadaise, 5–6% premija yra logiška už gerą daiktą vietos rinkoje. “Su pirma vieša obligacijų emisija ateinanti „OC Vision“ kapitalo rinkoje. užsimena apie didesnes ambicijas „Mūsų požiūris lankstus, mes dirbame su bankais, įvairiais fondais. Akivaizdu, kad norime pradėti pokalbius su potencialiais investuotojais. Tikriausiai tolesnėje ateityje galime prieiti prie IPO“ – užsiminė G. Kokinas. Siūlomos obligacijos ir jų kainodara veikiausiai skirta pakloti pagrindui tolesniems planams kapitalo rinkoje, vertina T. Marčiulaitis. „Sutikčiau lažintis, kad per penkerius metus pamatysime šitą emitentą, kaip ir dabar nemažai latviškų emitentų, einantį į akcijų biržą. (Obligacijų emisija – VŽ) nėra apie kainą, bet būtina parodyti, kad gali išsiplatinti už žemą kainą, kad esi patikimas ir stiprus. Obligacijų emisija (skirta – VŽ) sukurti kapitalo rinkos istorijai ir akcijų emisijai, – sako T. Marčiulaitis. – Tai yra nuoseklu, viešinant įmonę. “Apie geresnės kainodaros poreikį investuotojo atžvilgiu kalba ir V. Agintas. „Apskritai ši emisija reikalauja atidaus vertinimo, o siūloma grąža, mano nuomone, nėra visiškai proporcinga investuotojui tenkančiai rizikai, – sako „Novus Asset Management“ fondų valdytojas. – Priklausomybė nuo refinansavimo rodo, kad įmonės finansinė strategija grindžiama nuolatine prieiga prie kapitalo rinkų. Tai gali kelti papildomos rizikos, jei rinkos sąlygos taps mažiau palankios. “Kovenantai ir siūlomos užtikrinimo priemonės nerodo, kad emitentas būtų rizikingas, vertina T. Marčiulaitis. „Neturiu ką blogo pasakyti apie šį emitentą, bet ta kaina neatrodo teisinga“ , „Milvas“ konstatuoja fondų valdytojas.
